Parodų ciklas „Duetai“: Antanas Martinaitis ir Arvydas Martinaitis

 

Antanas Martinaitis <Natiurmortas su mažu grūstuvėliu, 1977> Drb., al., 95x83 Antanas Martinaitis <Natiurmortas su mažu pajacu, 1981> Kart., al., 84x110 Arvydas Martinaitis <Kauno kelias, 2010> Drb., mišri technika, 120x140 Arvydas Martinaitis <Vieta, kur susitinka tėvas ir sūnus, 2011> Drb., mišri technika, 120x140

 

2011 m. kovo 2 d. (trečiadienį) galerijoje „Aukso pjūvis“
(Verslo Lyderių Centre, K. Donelaičio g. 62 / V. Putvinskio g. 53, Kaunas)
atidaroma Antano Martinaičio (1939-1986) ir jo sūnaus Arvydo Martinaičio (g. 1971)
tapybos paroda, kuri
veiks iki balandžio 15 d.

 

Plačiau apie tai galite paskaityti čia.

 

 

2010 m. režisierius ir scenarijaus autorius Raimundas Sipavičius pristatė dokumentinį filmą „Martinaičiai“. Apie dailininkų šeimą, kūrybą pasakoja bei dalinasi prisiminimais giminaičiai, dailėtyrininkė Irena Dobrovolskaitė, skulptorius Juozas Ruzgas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, dailininkas Jonas Varnas.

 

 

VšĮ „Lietuvos aido galerija“ (www.lagalerija.lt)

2010 m. balandžio 1 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma

 

ANTANAS MARTINAITIS (1939-1986)

Tapybos darbų paroda ir kūrybos albumas

 

 

Paroda veiks 2010 03 27 – 2010 04 17

 

Antanas Martinaitis gimė 1939 m. birželio 20 d. Vandžiogaloje.

1950 - 1957 m. mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1958 - 1964 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Profesorius Antanas Gudaitis davė tvirtus tapybos pagrindus, ugdė didelį dėmesį spalvinei kompozicijos sandarai, paveikslo vieningumui, sugebėjimą išbaigti kiekvieną detalę. A. Martinaitis nutapė peizažų, figūrinių kompozicijų, natiurmortų. Nuo 1969 m. dėstė Kauno vaikų dailės mokykloje.

Mirė 1986 m. birželio 20 d. Po mirties 1987 m. apdovanotas Nacionaline premija. 1994 m. išleista pirmoji poezijos knygutė „Paskui medinį arkliuką“. 1996 m. keturmetė Kauno dailės mokykla pavadinta Antano Martinaičio vardu.

Jo palikimas - tapyba, piešiniai, akvarelė, poeziją, prisiminimai...

 

 

Antanas Martinaitis skubėjo dirbti taip godžiai, kaip ir gyventi. Visada radęs laiko žmonėms, turiningam „nieko neveikimui“, klajonėms, vynui ir pašnekesiams, jis paliko daugiau darbų, nei bet kuris disciplinuotas autorius. Tapyba, piešiniai, rašymas per neilgą A. Martinaičio gyvenimą (1939-1986) eruptyviai pasipila su neįtikėtina gausa. Šalia gausybės išbaigtų kūrinių liko ir nemažai nebaigtų ar tik pradėtų paveikslų, esė, eilėraščių, apsakymų, romanų.

A. Martinaitis - vienas iš didelių XX a. kūrėjų, tokių kaip Oskaras Kokoschka, Albertas Parisas Güterslohas arba jo amžininkai Günteris Brusas, Martinas Disleris, kurių tapytojo talentas varžėsi su jų pačių rašymo aistra ir sugebėjimais.

A. Martinaitis – pasakų sekėjas, magišku tonu ir spalva išburiantis žėrinčią šventę, bet po jos skraiste slopinantis skausmą, mirties nuojautą. Nubraukdamas ašarą, jis paverčia ją ryto rasa, lęšiu, sugeriančiu ir skaidančiu atspindžius, taip padalydamas džiaugsmą.

Tarp tapybos, piešinių ir poezijos yra daugybė motyvų, nuotaikų, įvaizdžių ir formos paralelių. Be to, paveiksluose yra literatūriškų juokų, ironijos, grotesko kaip ir epiškų sakmių. Kai kada paveikslo siužetas atitinka trumpos pjesės ar eilėraščio kompoziciją.

 

Raminta Jurėnaitė

 

 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus

M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune

2009 m. gegužės 8 d., penktadienį, 16 val.

atidaroma paroda „Arlekino vaikai“, skirta

dailininko Antano Martinaičio (1939-1986) 70–osioms gimimo metinėms.

 

 

Parodoje pristatoma plati Antano Martinaičio kūrybos panorama nuo studijų metų iki brandžiojo laikotarpio. Didžiąją eksponuojamų kūrinių dalį sudaro aliejinės tapybos darbai ir pastelės: peizažai, natiurmortai, alegorinės figūrinės kompozicijos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijos ir dailininko šeimos rinkinių. Ekspoziciją papildo dailininko–poeto eilėraščių, laiškų rankraščiai, dokumentinės nuotraukos iš menininko šeimos archyvo.

Parodos atidarymo metu bus skaitoma A. Martinaičio poezija.

 

Šia paroda siekiama atskleisti dailininko kūrybos temų raidą, pamėgtus motyvus, įvaizdžius, formas. „Arlekino vaikai“ – taip pavadintas vienas iš jo paveikslų. A. Martinaičio kūryboje pamėgti Comedia dell Arte personažai perteikia archetipinei menininko sampratai nuo senų laikų būdingą valkataujančio aktoriaus, keliauninko ar muzikanto įvaizdį, artimą A. Martinaičio pasaulėjautai.

 

Paroda veiks 2009 05 08 – 2009 06 28

 

Maloniai kviečiame apsilankyti.

 

 

2009 m. balandžio 6 d., 17 val.

Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete (Mackevičiaus g. 27, Kaunas)

atidaroma Arvydo Martinaičio piešinių ir tapybos paroda.

 

 

Paroda veiks iki balandžio 29 d.

 

 

Arvydo Martinaičio tapybos paroda „doctoreaj“

I. Mikuličiūtės galerija (I. Kanto g. 5, Kaunas)

2009 03 13 – 2009 04 03

 

 

Nei vienas menininkas nesitaiksto su realybe – sako Nietzsche. Taigi, reikia suvokti, jog kūryba, tai maištas ir konfliktas su pasauliu... Tiksliau, dėl „to“, ko pasauliui trūksta, ko ilgimasi tariamo arba tikro nuopuolio laikais. Kiekvienoje epochoje menininko, šiuo atveju tapytojo, kūrybinę poziciją diktuoja pats laikmetis. Todėl tapydamas paveikslus rėmiausi ir remiuosi mitais - laikotarpiu, kai „griūva valdovų rūmai“ ir viešpatauja, siautėja žmogažvėris-minotauras, o jo pusbrolis monstras lietuvis sėdi ant klibančio krėslo ir mąsto, kad jis karalius...

 

 

 

 

Martinaičių paveldo fondas (www.mpf.lt), Nacionalinis dailės muziejus
ir Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia Jus į
dailininko Jono Martinaičio 110-ųjų gimimo metinių proga
parengtos parodos iš Nacionalinio dailės muziejaus rinkinių atidarymą
2008 m. birželio 20 d., 16 val.
Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Galerijoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).

 

 

Paroda veiks iki liepos 30 d.

Plačiau apie jį galite paskaityti čia.

 

Parodos, skirtos dailininko Jono Martinaičio 110-osioms gimimo metinėms paminėti, katalogas:

 

 

 

Žurnale „Radviliškio kraštas“ (2007, Nr. 2 (7) ir 2008, Nr.1 (8))
išspausdinti Irenos Dobrovolskaitės straipsniai apie Joną Martinaitį
„Šeduvos krašto sūnus“.
Šiuos straipsnius galite paskaityti čia.

 

 

 

Sau ir kitiems

 

28-03-2008

 Apie KK Justino Vienožinskio menų fakulteto pedagogikos katedros studentų fotografijos plenero parodą – „Neringa žiema“, kuri dabar eksponuojama Kaune, „Rasos“ galerijoje.

 

 

Na štai ir įvyko foto parodos atidarymas, gal kam atrodytu truputį lėkštoku, pavadinimu – „Neringa žiema“, bet svarbiausia man patinkančiu, ir atspindinčiu laikotarpio dvasią, vietą, foto atvaizdų idėją, fantasmagorinį faktą, įgyvendinimą išsirutuliavusi į trumpalaikį plenerą (tiesa, jis jau antras – prieš tris metus buvo dar vienas, deja, po jo padaryti parodos nepavyko).

O visa prasidėjo nuo elementariausių fotografijos užduočių, kurias jiems užduodavau, aiškindavau, pirštu vedžiodavau paėmęs kokią gerą fotografiją šnabždėdavau su pakylančiu ir nusileidžiančiu balsu: „va va va kaip reikia, o va kaip visai negerai“, ir vėl kartas nuo karto vis apie tą patį. Po to vienas mąstydavau: „po velnių, bet jie tikriausiai nesupranta, ko aš iš jų noriu“. Pasirodo suprato, perprato, kad skaitmeninėje kameroje yra ne vien mygtukas ir skylė, o dar kai kas, ką galima vadinti ieškojimų-apmąstymų atradimu, kad menkiausiame akmenyje ar smėlyje randasi fokusas-marokusas, reiškiantis trumpalaikį pasitraukimą nuo beprotiškai skubančios šiuolaikinės civilizacijos ir „susiliejimą“ su gamta.

Aišku, trumpalaikė kūrybinė kelionė ten ir iš to išsirutuliavusi paroda yra tik paprasčiausias žaidimas, kuris, kaip supratau per parodos atidarymą iš dalyvių skaičiaus, buvo visai nepopuliarus, bet koks nuoširdus ir atviras.

 

 

Spalio 19 d. 13 val. Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaroma personalinė Jono Martinaičio kūrybos paroda, skirta dailininko 60-osioms mirimo metinėms.

 

 

 

Laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ (Nr. 31 - 32, 2007-08-18, 2007-08-25)
perspausdinta J. Martinaičio novelė
„Mano tėviškėlės sodybėlė“.

 

 

Parodos, skirtos dailininko Ignaco Adakrio Martinaičio
70-osioms gimimo metinėms paminėti, katalogas:

 

 

 

VšĮ „Lietuvos aido galerija“ (www.lagalerija.lt) pristato:

 

IGNACAS ADAKRIS MARTINAITIS (1937-1993)

„Aš kaip laivas be vairo...“

 

2007 07 24 – 2007 08 07

 

Autoportretas. Piešinys tušu (1976)

 

Ignacas Adakris Martinaitis gimė 1937 m. liepos 11 d. Kaune, žinomo prieškario laikų dailininko Jono Martinaičio šeimoje, iš kurio paveldėjo sugebėjimus ne tik įžvelgti ir savo kūriniuose įkūnyti mus supantį pasaulį, bet ir dailės kalba prabilti su ironija ir humoru.

1954-1960 m. studijavo grafiką Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

Be grafikos darbų, iliustravo ir apipavidalino knygas, kūrė exlibrius, šaržus, karikatūras, kuriomis, beje, ir pelnė talentingo karikatūristo vardą. Satyroje dirbo nuo 1951 m. Bendradarbiavo „Šluotoje“, „Švyturyje“, „Moksleivyje“, „Genyje“, „Literatūroje ir mene“, „Nemune“.

Ignacas buvo labai produktyvus dailininkas, kūrė lengvai ir buvo tikras piešimo virtuozas. Jo kūryba atskleidžia impulsyvų, spontanišką dailininko charakterį, subtilų linijos pojūtį, savitą požiūrį į esmines būties problemas. Mėgo sarkazmą, dažnai atmieštą autoironija, verčiantį susimąstyti apie gyvenimo laikinumą, amžinųjų vertybių paieškas.

Mirė 1993 m. liepos 31 d. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

 

Ši paroda yra skirta dailininko 70-osioms gimimo metinėms paminėti.

Eksponuojami išlikę ankstyvojo kūrybos laikotarpio piešiniai, akvarelės, grafikos darbai, autoportretai, rašytojų ir kitų menininkų portretai bei šaržai, šeimos narių portretai.

Eksponuojami kūriniai yra iš dukters Rūtos Livijos Jelenskienės, Adelijos Martinaitienės, Skirmantės Kristinos Ramanauskaitės asmeninių archyvų.

 

Parodos iniciatorius ir rėmėjas – Martinaičių paveldo fondas.

Parodos atidarymas – liepos 24 d. 18 val.

Lietuvos aido galerijoje (Žemaitijos g. 11, Vilnius)

tel. 212 47 27, el. paštas info@lagalerija.lt

 

 

 

 

VšĮ „Lietuvos aido galerija“ pristato projektą

„Antano Martinaičio kūrybos albumo - monografijos leidyba ir parodos organizavimas.“

Plačiau apie šį projektą galite paskaityti čia.

 

 

Jono Martinaičio apysaka „Auksinė vaikystė“

Lietuvių išeivijos laikraštis JAV „Dirva“ atspausdino pirmąją novelę „Mano tėviškės sodybėlė“ (neredaguota) iš Jono Martinaičio autobiografinės apysakos „Auksinė vaikystė“. Tai padaryta p. Vidos Samulienės rūpesčiu. Tampriai bendradarbiaujant su Radviliškio viešosios bibliotekos direktore p. Aldona Januškevičiene bei Šeduvos gimnazija, tikimasi išleisti visą apysaką.

Šių metų rudenį tikimasi surengti Jono Martinaičio parodą Radviliškio viešojoje bibliotekoje, skirtą dailininko 60-osioms mirties metinėms.

 

Jono Martinaičio novelę „Mano tėviškės sodybėlė“ galite rasti čia.

 

 

 

Viešoji įstaiga „Martinaičių paveldo fondas“

M.Marcinkevičiaus g. 21-7, Vilnius, tel. +370 673 34992, +370 699 28745, el. paštas mpf@super.lt

Įstaigos kodas 300156244, įstaiga įregistruota LR juridinių asmenų registre, registro tvarkytojas VĮ Registrų centras

A/s LT497300010092371498, AB „Swedbank“, Banko kodas 73000

 

2011, Vilnius

 

 Dizainas ir techninis sprendimas: Tinagus    Palaikymas: Serveriai.lt